BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar besiplečianti kiaulių armija kelia grėsmę?

Šį kartą pasakojimo vinis bus ne gyvūnų kančios – šiaip ar taip jos turbūt nelabai kam įdomios. Netikėtai ryte paskaičiau straipsnelį Respublikoje apie kiaulininkystę Lietuvoje ir galvoju – ar čia didelis šizaaa, ar ne? Ar kažkas pučia burbulą, nes taip naudinga, ar pasakojime yra tiesios grūdas ir mūsų laukia baisi ateitis? Kadangi esu baisiai kategoriška (o gal greičiau turiu savo nuomonę, bet juk tik idiotas nekeičia nuomonės, svarbu kad atsirastų kažkas, kas sugebėtų ją logiškai ir įtikinamai pakeisti), nusprendžiau išanalizuoti visų frontų mintis ar idėjas. Kas gi laukia mūsų ateityje (na, maždaug, ar ji bus graži ir saulėta, ar baisi ir išsivoliojusi mėšle)?

Štai Lietuvos kiaulių augintojų asociacija sako, kad visą šaršalą dėl kiaulių fermų (ir danų, o taip) sukėlė žurnalistai, pataikaudami viešėjai nuomonei ir taip norėdami sukurstyti kiaulių karus. Dėl to toji asociacija jau skundžiasi, kad „Visuomenės požiūris į kiaulininkystės šaką tampa labai siauras, neigiamas ir agresyvus“. Visi, kurie neigiamai atsiliepia apie kiaulininkystę, yra siaurapročiai, radikalai ir fantazuotojai, savo menkame svajonių pasaulėlyje tikintys, jog vaduoja Lietuvą ir lietuvius nuo kriuksinčių blogio šmėklų. Žinoma, antri kaltinamieji yra žalieji – kadangi šiems būtinai reikia kovų, kaip gi kitaip jie gyvens, na koks gi tikras žaliasis, jei jis už kažką/prieš kažką nekovoja.

Kiaulininkams naudinga tai, kad bent kol kas nėra tikslių tyrimų dėl mėšlo kvapo įtakos bitėms ir medui – juos sunku atilikti, tad visi pasakojimai apie srutų įtaką bitėms tėra nevykusio bitininko dangstymaisi. Darbuotojai, dirbantys kiaulidėse, irgi nedūsta ir šiaip yra sveiki, kadangi jose esančios amoniako, metano ir sieros vandenilio dujų koncentracijos neviršija sveikatai pavojingų normų (ale radau biškį aprašytas darbo sąlygas - tvartuose lankytis be specialaus skafandro arba bent dujokaukės nėra saugu, kiaules prižiūri keli darbuotojai, sėdintys izoliuotoje patalpoje prie kompiuterių). Žmonės, gyvenantys arti fermų, yra sveiki kaip ridikai ir tiesiog išsigalvoja daugybę įvairių ligų – dauguma turbūt iš neturėjimo ką veikti. Kiaulidžių vadovai ir darbuotojai labai myli gamtą ir daro viską, kad tik ją puoselėtų ir niekaip nepakenktų. Kiaulės negauna jokių hormonų ar steroidų – jos pačios sugeba augti greitai kaip ant mielių. Skystas mėšlas su savo azotu, kaliu ir fosforu yra viena nuostabiausių trąšų augalams. Ir, svarbiausia – na ko gi mes važiuojam ant tų danų? Jie juk ir kituose kraštuose smagiai perka žemes ir augina tas kiaules, visi laimingi, nesiskundžia, tik lietuviai kažkokie burbekliai agresoriai. Beje, prieš kelis metus Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos pirmininkas teigė, kad netiki gerais danų kiaulininkų ketinimais.

Prieš ketverius metus danai Pakruojo rajono Rozalimo miestelyje, šalia kažkokio pušynėlio (labai vertinamo gamtosaugininkų, ba jame pilna retų gyvūnų bei augalų), buvo tvirtai pasiryžę įkurti kiaulidžių kompleksą. Valdžia plojo rankomis, o paprasti mirtingieji bėgiojo už galvų susiėmę, vienas kitas gal jau ir šakes slapta galando. Viskas baigės tuo, kad kompleksus nukėlė atokiau nuo vaizdingų vietų, kad mėšlo aromatas nesutrauktų akies, bespoksant į tą pušynėlį ir kitas žavias vietas. Dabar tieji paprasti mirtingieji skundžiasi, kad kažkodėl jie visur jaučia kiaulių mėšlo smarvę, kuri tokia bjauri, jog net verčia vemti, kad beveik sužlugo bitininkystė (o gal visi rajono bitininkai nevykėliai), o kaimo turizmas čionai viliotų nebent stiprių pojūčių mylėtojus – ekstremalus (įdomu, kodėl niekas nesusimąstė apie kliūčių ruožą Kiaulės Kanopą).

Danai, apgobę pakruojiečius, linksmai nustraksėjo Kelmėn. Jiems daug teigiamų emocijų sukėlė Tytuvėnų regioninis parkas. Prisiminę kovinguosius Pakruojo gyventojus, danai aktyviai ėmėsi viešųjų ryšių akcijų, užliūliavo vietinius ir smagiai tenai įsikūrė. Ir štai atsitiko taip, kad netikėtai prieš kokia pora metų regioniniame parke tekėjo ne vandens, o srutų upės. Vandens užterštumas 116 kartų viršijo leistiną normą. Priežastis? Avarija ar kas ten, na taip būna, kai išsilieja srutos, joms juk tenka kažkur tekėti, pavyzdžiui, su Vengre ir Gryžuva į Dubysą.

Maždaug prieš metus į kovą stojo Mažeikių rajono Bugenių kaimas. Čiabuviai teigė, kad nori gerti švarų vandenį ir nenori uostyti jokių smarvių (na, kalbama, kad kiaulių srutų/mėšlo smarvė gali prigriebti net už 8 km nuo kvapo šaltinio esantį žmogų). Jie rengė piketus, lindo į teismus arba nešė kudašių iš gimtųjų vietų. Vietiniai rinko įrodymus, kaip įmonės niokoja gamtą, tačiau aplinkosaugininkai į tai nekreipė dėmesio.

Žinoma, danai aktyviai kelia sparnus ir plinta po mūsų kraštą. Ne visad netgi atilieka Poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimus (auginat 900 ir daugiau paršavedžių ar 3000 kiaulių, yra privalomas ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, jei mažiau, poveikis aplinkai turi būti aptartas rengiant techninio projekto aplinkosaugos dalį) – šiaip ar taip, čia dideli pinigai, o kai kalbama apie pinigus, tie keli kaimiečiai, jų sveikata, uoslės galimybės ir kokios nors bitės pasidaro labai neįdomūs. Jei dar aktyviau užkabintume kvapus – iš srutų laikymo duobių ir kiaulidžių išsiskiria amoniakas, sieros vandenilis, metanas ir kitos cheminės medžiagos, kurios dirgina kvėpavimo takus, gali sukelti bronchitą bei kitas kvėpavimo takų ligas, taip pat skatinti bronchinės astmos paūmėjimus.

Kalbant apie amoniaką (bespalvės, nuodingos, stipraus specifinio kvapo, vandenyje tirpstančios, randamos tvartų ore dujos), kiaulė panaudoja 34% pašaro azoto, su šlapimu į aplinką išskiria 36%, su išmatomis 30%, tai yra su ekskrementais išskiria apie 66%, iš kurių į orą patenka apie 13%. Azotas teršia orą, todėl amoniako emisijai į aplinką skiriama daugiau dėmesio, nei kitoms azoto savo sudėtyje turinčioms medžiagoms. Žemės ūkyje 80% aplinkos teršalų išskiriama amoniako pavidalu. Kiaulidėse, kur didelė amoniako koncentracija, kiaulaitės subręsta aštuoniomis dienomis vėliau. Jeigu gyvūnai ilgesnį laiką kvėpuoja nors ir nedaug amoniako turinčiu oru, gali sutrikti jų sveikata ir sumažėti produktyvumas. Amoniakas erzina viršutinių kvėpavimo takų ir akių gleivines, sukelia kosulį, ašarojimą ir sudaro palankias sąlygas uždegiminiams procesams vystytis, o pro sužeistas gleivines į organizmą gali prasiskverbti mikrobai. Patekęs į kraują amoniakas ardo eritrocitus ir leukocitus, taip skatina mažakraujystę ir lėtina organizmo medžiagų apykaitos procesus. Tvartų oras veikia ne tik gyvūnų, bet ir juos aptarnaujančių žmonių sveikatą. Todėl jei amoniako koncentracija yra didesnė nei 0,02 g/m3, reikia nedelsiant imtis priemonių padėčiai pakeisti…

Apie danus pasakojama, kad jie, seni ir užkietėję kiaulininkai, jau seniai sušiko visą savo gamtą ir ekologiją. Kadangi žiurkės bėga iš skęstančio laiko, su visomis kiaulėmis tie danai kraustosi į kitas valstybes – jų tikslas šiuo metu atstatyti visiškai sužalotą savo krašto gamtos pusiausvyrą, savo pragyvenimo šaltinį kuo aktyviau perkeliant į kitas vietas. Aš Danijoje nebuvau, jų ekologija pernelyg irgi nesidomėjau – tad velnias žino, kaip ten yra iš tiesų. Apie hormonus bent lietuviškų kiaulių pasaulyje nesu daug girdėjusi – tad irgi negaliu teigti, kad „štai mus šeria hormoninių kiaulių mėsa ir dar tie patys hormonai su atmatomis keliauja į lauką, teršia vandenį ir panašiai“. Daugiau pasakojimų būna apie antibiotikus, bet irgi sudėtinga būtų tikėti kiekviena „antimi“, o pelų sijojima nuo grūdų ilgokai užtrunka.

Antibakterinės medžiagos veterinarinėje medicinoje ir žemės ūkyje vartojamos sergantiems gyvuliams gydyti, siekiant užtikrinti gerą gyvulių savijautą bei neleisti plisti pavojingoms infekcijoms. Į gyvulio organizmą šios medžiagos patenka keliais būdais - gydant infekcinėmis ligomis susirgusius gyvulius, vartojant profilaktiškai, norint išvengti susirgimo arba gyvuliui persirgus infekcine liga, skatinant gyvulių augimą (didinant gyvulininkystės efektyvumą antibakterinių medžiagų preparatai naudojami kaip pašarų priedai). Jau 1946 m. pastebėta, kad streptomicino priedas viščiukų pašare skatina jų augimą. Per daug ir dažnai nekontroliuojamai vartojant antibakterinius preparatus gyvulininkystėje, atsirado pavojus, kad šių preparatų likučiai su gyvūninės kilmės maisto produktais gali patekti vartotojams. Žmonių sveikatos požiūriu antibakterinių medžiagų likučiai jautriems asmenims gali sukelti alergines reakcijas, suardyti natūralią mikrobinę žarnyno ekosistemą. Gaunant nedideles antibakterinių medžiagų dozes, atsiranda antibiotikams atsparios mikroorganizmų padermės. Tokiu gydant jų sukeltus susirgimus analogiški antibiotikai gali neturėti pageidaujamo efekto. Problema gali kilti ir atliekant imunologinius tyrimus, nes gali būti sunkiau nustatyti infekcinį susirgimą ir paskirti efektyvų gydymą. Gaminant fermentuojamus mėsos produktus, žaliavoje buvę antibakterinių medžiagų likučiai iškreipia vykstančius mikrobiologinius procesus, apsunkina gamybos procesą, pakenkia galutinio produkto kokybei. Rūkytoms dešroms naudojant mėsą su antibakterinių medžiagų likučiais, nukenčia jų kokybė. Visiškai išvengti užterštos antibiotikais maisto žaliavos patekimo į rinką nepavyksta net ir esant griežtai kontrolei ar taikant jautrius metodus. Vokietijoje iš 300 000 žalios mėsos mėginių 0,7 % rasta su antibiotikais, o tarp 180 000 įtartinų mėginių - net 3–7 %. Susumavus ištirtos skerdenos svorį, pasirodė, kad 39 000 tonos mėsos yra su antibiotikų likučiais. Kalakutienoje taip pat randama veterinarinių preparatų ir nepageidaujamų pašarų priedų, kaip tetraciklinų, nitrofuranų, chinolono, kokcidiostatikų, hormonų. Airijoje 1999–2000 m., ištyrus 10 560 kiaulių skerdenų, antimikrobinių medžiagų likučiais užterštų rasta 2,2 %. JAV apskaičiuota, kad daugiau kaip 70 % visų šalyje suvartojamų antibiotikų yra vienu ar kitu būdu sunaudojama gyvuliams gydyti arba jų augimui spartinti. Manoma, kad tik 1 % jautienos ir vištienos, patenkančios vartotojams, yra „užauginta“ nenaudojant antibiotikų priedų.

Dėl išryškėjusių negatyvių antibiotikų pasekmių Europos Taryba nuo 2006 m. nutarė visiškai uždrausti pašarinius antibiotikus gyvulininkystėje. Tada Lietuvos kiaulių augintojų dėmesį patraukė naujas preparatas „Genex Pig“. Tai natūralios kilmės pašarų priedas visų amžiaus grupių kiaulėms, tuo pačiu ir efektyvus antibakterinis pašaro apdorojimo veiksnys. Atlikti šio preparato įtakos kiaulėms tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad priedas turėjo teigiamos įtakos kiaulių penėjimosi rodikliams: augimą paspartino vidutiniškai 14,5 dienos, priesvorį per parą padidino 64,4 g, arba 7,6%, o pašarų sąnaudas 1 kg priesvorio sumažino 0,24 kg, arba 7,8%. Skaičiuojant pinigine išraiška, bandomosios grupės kiaulių 1 kg priaugti sunaudotų pašarų kaina su „Genex Pig“priedu buvo 1,80 Lt, o kontrolinės – 1,89 Lt, t. y. 9 ct, arba 4,8%, didesnė. Skerdenų mėsingumui ženklesnės įtakos preparatas nedarė. Kaip ten su juo bus ateityje – nežinia.

Atlikus atsparumo E. coli atsparumo antibiotikams tyrimus Lietuvoje, paaiškėjo, kad 25,8% jų buvo atsparios ampicilinui, 54,5% chloramfenikoliui, 36,1% gentamicinui, 20,9% neomicinui, 4,8% polimiksinui, 61,5% tetraciklinui, 8,3% enrofloksacinui, 33,3% linkomicinui-spektinomicinui, 9,0% ceftiofurui ir 66,6% sulfametoksazoliui-trimetoprimui. 15 padermių (27%) buvo atsparios ne mažiau kaip trijų grupių antimikrobinėms medžiagoms. Vis sunkiau parinkti tinkamus antibiotikus prieš įvairias patogenines bakterijas. Tyrimais įrodyta, kad antibiotikai, naudojami gyvuliams gydyti, turi įtakos žmogaus ligas sukeliančių patogeninių bakterijų atsparumui antimikrobiniams vaistams. Taip yra dėl to, kad kiaulėms naudojamus antibiotikus vartoja ir žmonės. Šiai dilemai spręsti siūloma įvairi strategija, tačiau kol kas tai lieka didžiule problema.

Kalbant apie srutas, nors kiaulių augintojų asociacijos vadovybė teigia, kad jos labai nudingos ir vertingos (ypač dirvai), tačiau jei plaunamos iš didelės koncentracijos kompleksų, gali turėti apie 400 pavojingų komponentų: sunkiųjų metalų, antibiotikų, hormonų, pesticidų bei dešimtis įvairių ligas sukeliančių mikrobų ir virusų. Bijoma, kad esant didelei gyvulių koncentracijai, gali išsivystyti atsparūs antibiotikams mikrobai, kurie pasklistų aplinkoje su mėšlu (teisybės dėlei - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba teigė neturinti įrodymų, kad žmogus būtų užsikrėtęs mėšle esančiais mikrobais). Savaime suprantama, kad patekusios į žemę jos pasieks upes, upelius ir gruntinius vandenius. Nors bent buvo teigiamas, kad Lietuvoje danai nemokamai tomis srutomis tręš ūkininkų laukus, bent jau Ignalinos rajone tas atmatas jie pila 500 ha plote ir kažkodėl nieko ten neaugina. Danai gudresni – savo krašte iš atliekų jie gamina biodegalus.

JAV ekologas ir ekonomistas R. F. Kenedy perspėja Lenkijos ir kitų Rytų šalių ūkininkus, kad jei jie leis užsieniečiams kurti gyvulių fabrikus, apnuodys savo vandenis, orą, sugadins gyventojų sveikatą. „Jūs dar turite tai, ką mes, vakariečiai, atrodo, praradome negrįžtamai – tradicinius maisto produktų gamybos būdus, nuo amžių puoselėtą rūpestingą požiūrį į gamtą ir žemės ūkį“, – apgailestavo R. F. Kenedy.

10 priežasčių, kodėl nereikia statyti didelių kiaulių fermų:

1. Susidaro dideli kiekiai srutų, kurias išlaisčius laukuose, užteršiami vandens telkiniai ir šuliniai.

2. Fermos ir išlaistytos srutos skleidžia labai nemalonų kvapą, blogina aplinkinių gyventojų gyvenimo sąlygas.

3. Didelių kiaulių fermų srutos turi apie 400 pavojingų komponentų: sunkiųjų metalų, antibiotikų, hormonų, pesticidų bei įvairių ligas sukeliančių mikrobų bei virusų.

4. Fermose išsiskiriančios dujos, mikrobai bei virusai kenkia fermų darbuotojų sveikatai.

5. Šalia fermų gyvenantiems žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis, nes iš fermų į aplinką patenka milijonai ligų sukėlėjų.

6. Pažeidžiamos gyvūnų teisės, nes kiaulės laikomos ankštuose ganduose, negali vaikščioti ir miegoti.

7. Pagaminama prastos kokybės mėsa, nes, siekiant išvengti epidemijų, naudojama daug antibiotikų, įvairių vaistų, kiaulės šeriamos nenatūraliu maistu, naudojami augimo hormonai, todėl tokią mėsą valgyti nėra sveika.

8. Automatika pakeičia žmones, ūkininkai priverčiami bankrutuoti, dėl sklindančios smarvės nesivysto kiti verslai, todėl mažėja darbo vietų.

9. Užsienio kompanijos pasiima pelną, valstybės išmokas už žemę ir auginamus gyvulius.

10. Kraštas praranda patrauklumą, užkertamas kelias turizmo ir ekologinės žemdirbystės vystymui.

Kam įdomu:

Kiauliškos istorijos iš Amerikos ir Lenkijos

Ar yra alternatyva stambiems gyvulininkystės kompleksams?

Gyvuliai ir ekologija

Gyvulininkystės poveikis pasaulinei ir vietinei aplinkai

Gyvulininkystė klimatui kenkia labiau nei automobiliai

Patiko (0)

Rodyk draugams

1,785 komentarai »

  1. Vygas rašė,

    2009-09-18 @ 15:51

    vienas iš būdų neleist visai Lietuvai tapt danų (o ir ne tik) kiaulių kiaulide- NEVALGYTI KIAULIENOS
    Aš rimtai…

  2. harley davidson jewelry rašė,

    2010-11-08 @ 00:12

    thankyou your current point of view has provided myself a good deal to think about

  3. Legalsounds rašė,

    2010-11-17 @ 01:17

    A thoughtful opinion and ideas I will use on my blog. You’ve obviously spent a lot of time on this. Well done!

  4. walmart grocery store rašė,

    2010-11-19 @ 20:13

    This was extremely helpful. Thanks alot.

  5. free grocery coupons rašė,

    2010-11-19 @ 20:26

    This is a great resource. Ill be back.

  6. pissinggirls rašė,

    2010-11-21 @ 10:38

    I’ve really found out a great deal reading this page. Plainly quite excellent content right here. Content similar to this aid make peeing movies this weblog internet site value coming back again to for even more details

  7. Gucci Handbags rašė,

    2010-11-22 @ 03:51

    I love you not because of who you are, but because of who I am when I am with you.

  8. Nokia Vertu rašė,

    2010-11-22 @ 03:53

    No man or woman is worth your tears, and the one who is, won‘t make you cry.

  9. ED Hardy Handbags rašė,

    2010-11-22 @ 03:56

    The worst way to miss someone is to be sitting right beside them knowing you can‘t have them.

  10. Nike Air Max rašė,

    2010-11-22 @ 03:56

    Never frown, even when you are sad, because you never know who is falling in love with your smile.

  11. live sex rašė,

    2010-11-25 @ 15:24

    To be honest, I love the way QJ expresses his mind. Very freely, very honestly.

  12. Malinda Pedretti rašė,

    2010-12-06 @ 18:58

    hello thanks for the reading.

  13. Blil rašė,

    2010-12-06 @ 19:03

    Hey thanks for the article.

  14. Santana Vencill rašė,

    2010-12-08 @ 02:42

    You made some decent points there. I looked on the internet for the subject matter and found most people will approve with your website.

  15. Malinda Tricarico rašė,

    2010-12-09 @ 14:40

    hi thanks for the info.

  16. Susie Ayotte rašė,

    2010-12-09 @ 16:09

    hi thanks for the reading.

  17. Manual Bachmeier rašė,

    2010-12-09 @ 21:02

    very good article. thank you for sharing!

  18. memory foam mattress toppers rašė,

    2010-12-10 @ 05:11

    I very pleased to find this web site on google, just what I was looking for : D as well bookmarked .

  19. Shanice Ghent rašė,

    2010-12-10 @ 07:57

    husky book you’ve have in hand

  20. Leon Hodell rašė,

    2010-12-13 @ 10:33

    superior register you’ve accept

  21. Lupita Coaker rašė,

    2010-12-13 @ 14:27

    I’d have to check with you on this. Which is not something I usually do! I love reading a post that will make people think. Also, thanks for allowing me to comment!

  22. Sharee Huland rašė,

    2010-12-13 @ 18:35

    I am glad to be a visita